Vitaminas C - kasdienis palydovas

apie VITAMINO C naudą

Nuo senovės žmonės žinojo, kad šviežias augalinis maistas yra būtina dietos dalis siekiant apsisaugoti nuo ligų. Tai ypač svarbu buvo žmonėms, gyvenantiems kraštutinėse teritorijose. Pavyzdžiui, arkties zonos gyventojai naudojo pušų spyglių užpilus, o dykumose gyvenantys - sausroms atsparių medžių lapus. Augalinio maisto nauda išgyvenimui apsupčių ar ilgų jūrinių kelionių metu taip pat žinoma nuo seno. XVII amžiuje laivo chirurgas Ričardas Vudalas (Richard Woodall) savo knygoje "Chirurgo pagalbininkas" (Surgeon's Mate) rekomendavo citrinų sultis ligų prevencijai ir gydymui. Skorbuto priežastis pirmasis moksliškai 1747 metais bandė pagrįsti laivo chirurgas Džeimsas Lindas, kuris daliai įgulos duodavo citrinų sulčių prie įprasto raciono, o kitai daliai nedavė. Eksperimentas parodė, kad citrinų sultys tikrai padeda išvengti ligos.

Ta stebuklinga medžiaga esanti citrusiniuose vaisiuose buvo dabar gerai žinomas ir ištyrinėtas vitaminas C. Vitaminas C - vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas kai kurioms organizmo funkcijoms. Dauguma gyvūnų patys sintezuoja šį vitaminą, bet kai kurie gyvūnai (įskaitant žmones ir kitus primatus) to negali. Pirmą kartą vitaminas izoliuotas 1928 metais, o 1932 metais įrodyta jo nauda skorbuto prevencijai. Už askorbo rūgšties struktūros tyrimus 1937 metais Nobelio premija chemijos srityje apdovanotas Valteris Havortas (Walter Haworth), o sekančiais metais už askorbo rūgšties biologinių savybių tyrimus Nobelio premija medicinos srityje apdovanotas Albert Szent-Györgyi.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) dalyvauja daugelyje oksidacijos ir redukcijos procesų, vykstančių organizme. Ji įeina į vandenilio jonus pernešančios sistemos sudėtį, yra būtina kolageno sintezei ir audiniams atsinaujinti. Preparatas dalyvauja fenilalanino, tirozino, folio rūgšties, noradrenalino, histamino, geležies bei daugelio vaistinių preparatų metabolizmo procesuose, yra būtinas pasisavinant angliavandenius, sintetinant riebalus, baltymus ir karnitiną, askorbo rūgštis dalyvauja imuniteto funkcijoje bei užtikrina kapiliarų sienelės vientisumą. Organizme askorbo rūgštis pasiskirsto nevienodai: jos būna serume ir audinių ląstelėse, tačiau daugiausia - liaukiniame audinyje, kuriame vyksta intensyvi medžiagų apykaita, t.y. vidinės sekrecijos liaukose (antinksčiuose, lytinėse liaukose ir t.t.), smegenyse, inkstuose, kepenyse, miokarde ir skeleto raumenyse. Audinių ląstelėse askorbo rūgšties būna mitochondrijų ir Goldžio aparato struktūrose. Askorbo rūgšties biotransformacija vyksta kepenyse. Vitaminas C šalinamas pro inkstus.

Vitaminas C (kaip ir vitaminas E) svarbus medžiagų apykaitai; daugelį biologinių medžiagų - vitaminus A, E, B1, B2, folio rūgštį ir biotiną - saugo nuo ardomojo deguonies poveikio. Askorbo rūgštis aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą ir stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi. Vitaminas C stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda rezorbuoti geležį. Jis stiprina organizmo imunitetą ir suteikia žvalumo.

Dažniausiai šio vitamino trūksta dėl nesveikos mitybos: valgoma nepakankamai šviežių vaisių ir daržovių. Arba dėl blogo maisto kulinarinio apdorojimo, kai šis vitaminas gaminant maistą suyra ir praranda savo biologinį aktyvumą. Vitaminas C jautrus karščiui, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi. Ruošiant maistą prarandam apie 40% vitamino.

Trūkstant vitamino C dažniau persišaldoma, gleivinė tampa jautresnė, gali sutrikti miegas, prasidėti depresija.

Vitamino C yra daugelyje maisto produktų. Ypač daug jo yra erškėtuogėse, šaltalankio uogose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose, raugintuose kopūstuose, kiek mažiau šviežiuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse, agrastuose, pomidoruose, bulvėse, kepenyse.