Mokyklinio amžiaus vaikų mityba

apie VAIKŲ sveikatą

Sveika mityba sąlygoja harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą, mažina atsparumą ligoms.

Mityba labai svarbi visais vaiko augimo etapais. Kol vaikas auga namuose, su auklę arba darželyje, prižiūrimas auklėtojų, daug lengviau sureguliuoti kaip vaikas maitinasi. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, tokios priežiūros jau nebėra. Daug kas priklauso nuo to, ar moksleiviams yra sudarytos sąlygos pavalgyti ir koks maistas siūlomas. Vaikai nori būti savarankiški ir patys sprendžia, kokį maistą jiems pasirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas būna teisingas. Mokyklinio amžiaus laikotarpiu vaikai labai greitai auga, didėja kaulų tankis, raumenų masė, vyksta lytinis brendimas. Netaisyklinga mityba gali neigiamai paveikti vaiko augimą, brendimą, sugebėjimą mokytis.

Vaikų medžiagų apykaita

Organizmo gyvybinė veikla tik todėl, kad vyksta medžiagų apykaita. Deginant angliavandenius, riebalus, baltymus, sukuriama organizmo veiklai reikalinga energija. Dalis tos energijos panaudojama organizmo naujų audinių sintezei. Dėl vykstančių plastinių procesų vaikų organizme medžiagų apykaitos procesai vyksta greičiau nei suaugusių. Vaiko kūno paviršiaus plotas, lyginant jį su kūno mase, didelis, todėl jis aplinkai atiduoda daugiau šilumos. Dėl šio energijos išeikvojimo reikia intensyvesnių procesų, kuriuose dalyvauja deguonis. Mokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita greitesnė nei paauglių ar suaugusiųjų, bet lėtesnė nei ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Kadangi vaikų organizmas daugiau energijos suvartoja darbui, termoreguliacijos bei plastiniams procesams, todėl ir energijos su maistu turi gauti pakankamai. Priklausomai nuo amžiaus mokinių dienos energetiniai poreikiai sudaro apie 1500-2500 kcal, o sportuojančių dar daugiau. Patartina taip paskirstyti paros raciono kalorijas: pusryčiams - 25 proc., pietums - 35 proc., priešpiečiams ir pavakariams - 20 proc., vakarienei - 20 proc. Vakarienę vaikai turi valgyti 1,5-2 val. prieš miegą. Būtina kasdien valgyti pusryčius ir nepersivalgyti vakare.

Maistinių medžiagų poreikis

Baltymai

Vaikų mityboje baltymų turi būti pakankamai, nes tai pagrindinė organizmo statybinė medžiaga ir dalyvauja visuose gyvybiniuose pocesuose. Iš baltymų organizme gaminamos apsauginės medžiagos. Organizmo baltymų apykaitai svarbūs angliavandeniai ir vitaminai, nes angliavandeniai tausoja baltymus. O organizmo skysčiuose esantys baltymai svarbūs kitų medžiagų transportavimui. Mokyklinio amžiaus vaikai per parą turi gauti pakankamą baltymų kiekį, apie 60 - 65%.
Optimalus baltymų kiekis yra imuninės veiklos užtikrinimo pagrindas, tačiau vaikams kurie vartoja ypatingai baltymingą maistą, kyla alergijos pavojus. Energijai pagaminti, baltymai naudojami tik tada, kai su maistu negaunama pakankamai riebalų ir angliavandenių.

Riebalai

Jie įeina į visų organizmo ląstelių sudėti, todėl svarbu jų gauti su maistu. Riebalai aprūpina vaiko organizmą energija ir vitaminais: A, D, E, K. ir pagerina patiekalų skonį. Vaikams riebalų reikia skirti tiek pat kiek ir baltymų.
Vyresnio amžiaus vaiko riebalų poreikis per parą turėtų būti 30 - 35%, tai yra apie 3 - 4 g /kg. Norint gauti energijos nereikėtų piknaudžiauti riebiu maistu, nes riebalų perteklius mažina mikroelementų pasisavinimą, didėja nutukimo ir kardiovaskulinės sistemos ligų rizika.

Angliavandeniai

Yra pagrindinė maisto medžiagų dalis iš kurios daugiausiai gaunama energijos. Vaikų organizme angliavandeniai turi sudaryti 40 - 55% bendro energijos kiekio. Didėjant vaiko fiziniam aktyvumui, didėja ir angliavandenių poreikis, tačiau lengvai įsisavinami angliavandeniai skatina nutukimą, cukraligę, dantų ėduonies atsiradimą.

Mokyklinio amžiaus vaikų mityboje baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis maisto racione turėtų būti: 1: 1: 6.

Vitaminai

Pagrindiniai, kurie reikalingi vaikui yra šie: A, D, E, B1, B2, B6, B12, PP, C.
Vitaminas A būtinas normaliai imuninei sistemai, akims, normaliai odos funkcijai palaikyti. Vitamino A yra pieno riebaluose, kiaušinio trynyje, kepenyse, o ypač žuvų taukuose. Aukšta temperatūra ir oro deguonis, kepamuose produktuose vitaminas A suyra.
Vitaminas D reikalingas augančio vaiko kaulams. Trūkstant šio vitamino maisto produktuose, sutrinka kaulų kaulėjimo procesas, silpnėja dantys, gali sutrikti jų augimas. Vitamino D yra pieno riebaluose, kiaušinio trynyje, grybuose, gyvulių kepenyse ypač žuvų kepenyse.
Mokyklinio amžiaus vaikams labai reikalingas vitaminas B1, trūkstant šio vitamino vaikai pradeda jausti nuovargį, raumenų silpnumą, galvos skausmus, krinta kūno svoris, vaikai nustoja augti. Šio vitamino yra rupaus malimo grūdiniuose produktuose, taip pat visuose augaluose bei gyvulių organuose. Daugiausiai jo yra mielėse, sėlenose, grūdų daiguose, kruopose, o nėra margarine ir aliejuje.
Vitaminas B2 vadinamas augimo vitaminu, nes jo negaunant pakankamai, sutrinka vaikų augimas. Jo taip pat reikia normaliai nervų sistemai ir virškinimo trakto veiklai. Jo yra augaliniuose ir gyvuliniuose maisto produktuose. ypač gausu subproduktuose, piene ir jo produktuose, mielėse, grūdų daiguose.
Vitaminas C apsaugo didina atsparumą užkrečiamoms ligoms, bei dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose. Šio vitamino vaikai turėtų vartoti pastoviai, nes organizmas jo atsargų nesudaro. Vitamino C yra daržovėse, vaisiuose, uogose, ypač erškėtuogėse ir juoduose serbentuose.

Kaip turi vaikas turi maitinti?

Mokyklinio amžiaus vaikų mityba labai daug priklauso nuo to, ką Jūs vaikui papasakosit apie mitybą ir kaip jį motyvuosit sveikai maitintis. Kiekvienas vaikas turi žinoti apie mitybos piramidę ir būti skatinamas jos kuo labiau laikytis. Kuo ankščiau vaikui bus kalbama apie sveiką mitybą, tuo ankščiau jam susiformuos taisiklingo maitinimosi įpročiai.
Sveikos mitybos piramidė (pav. nr.1 ) iliustruoja mitybos įvairovės taisyklę ir parodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje.

Daugiausiai reikėtų valgyti tų maisto produktų, kurie pavaizduoti piramidės pagrinde. Iš grūdinių produktų, bulvių, daržovių ir vaisių turėtų susidaryti daugiau nei pusė visos per parą gaunamos energijos.

Piramidės vidurinėje dalyje pavaizduoti mėsos ir pieno produktai vartotini saikingai. Iš jų organizmas gauna reikiamų medžiagų (baltymų, kalcio, geležies, vitaminų ir kt.), bet juose yra riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, kurie nėra labia reikalingi organizmui.

Mažiausiai reikėtų vartoti riebalų ir saldumynų, nupieštų piramidės viršūnėje. Iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra.

Taigi, per dieną reikėtų suvalgyti keturias standartines porcijas iš grūdinių produktų ir bulvių grupės (duona, košės, dribsniai). Tačiau dauguma mokyklinukų šių produktų nelabai mėgsta. Reikėtų dažniau valgyti juodos duonos, grikių, avižinių dribsnių košės, rečiau saldžių ir riebių sausainių ar kitų kepinių iš aukščiausios kokybės miltų.

Per dieną reikėtų suvalgyti keturias porcijas vaisių ir daržovių. Vaikai nelabai mėgsta valgyti daržoves. Leiskite vaikui rinktis, kokias jis daržoves nori valgyti. Labai vertingos pomidorų, morkų ir kitokių daržovių bei vaisių sultys, kuriose daug vitaminų, mineralinių medžiagų.

Kasdien reiktų išgerti mažiausiai dvi stiklines pieno. Jei vaikas išgeria mažai pieno, šį produktą galima pakeisti sūriu, jogurtu, rūgpieniu, varške. Puodelis pieno, indelis jogurto, 2 riekelės sūrio ar lėkštelė varškės patenkins kasdieninį pieno produktų poreikį.

Mėsa taip pat nėra mėgstamas vaikų maisto produktas. Tačiau ji būtina augančiam organizmui.

Bent du kartus per savaitę vaikas turėtų valgyti žuvį, jei jis nėra alergiškas. Jei žuvies ar jos produktų negali valgyti, vaikui reikia papildomai duoti žuvų taukų, kad užtikrinti polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį, kurį gauname būtent su žuvimi.

Daug vertingų medžiagų yra kiaušinyje.

Vaikui reikėtų pasiūlyti ir ankštinių ( pupelių, žirnių).

Riebalus, cukrų ir saldumynus reikėtų vartoti saikingai. Aišku, neįmanoma sukontroliuoti, ką vaikas valgo mokykloje, tačiau reikėtų kuo daugiau kalbėti apie įvairių traškučių neigiamą poviekį. O dažnas ir gausus saldumynų vartojimas didina dantų ėduonies pavojų.

Mokyklinukai turėtų valgyti 3 kartus per dieną ir užkandžiauti prieš pietus bei vakarienę, pageidautina tomis pačiomis valandomis.

Moksleivių mitybos problemos:

  • nevalgo pusryčių;
  • užkandžiauja saldžiai ir riebiai - valgomi bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai;
  • geria daug saldžių gėrimų;
  • mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, žuvies pirštelius, picą ir kt.;
  • vartoja mažai daržovių;
  • bando įvairias dietas, ypač merginos.

Dėl nesveikos mitybos moksleiviams gali trūkti įvairių maisto medžiagų ir dėl to kilti įvairių sveikatos problemų:

  • jei vaikams trūksta vitamino A, jis pradeda lėčiau augti, gali silpnėti regėjimas.
  • trūkstant vitamino D maisto produktuose, sutrinka kaulų kaulėjimo procesas, silpnėja dantys, gali sutrikti jų augimas.
  • trūkstant B1 vitamino vaikai pradeda jausti nuovargį, raumenų silpnumą, galvos skausmus, krinta kūno svoris, gali sutrinkti augimas.
  • vitamino B2 trūkumas taip pat gali sutrikdyti vaiko augimą, nervų sistemos veiklą.
  • jodo trūkumas gali sutrikti skydliaukės funkcija, sumažėti darbingumas, mokymosi galimybės,
  • fluoro trūkumas sudaro sąlygas danties ėduoniui vystytis,
  • trukstant geležies, vystosi anemija, kuriai būdinga silpnumas, fizinio ir protinio pajėgumo sumažėjimas, atsparumo infekcijoms sumažėjimas,
  • dėl kalcio trūkumo sutrinka kaulų vystymasis, būna mažas jų tankis, todėl padidėja rizika senatvėje susirgti osteoporoze,
  • per didelė maisto energetinė vertė skatina nutukimo vystymąsi. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys.
  • jei su maistu gaunama per mažai energijos, sutrinka vaiko augimas ir vystymasis, būna per mažas jo svoris. Šita problema dažniau kankina mergaites. Mados pasaulyje vyrauja liesos merginos grožio idealą. Merginos, siekdamos tokio idealo, pradeda laikytis dietos. Jos bijo valgyti, kad nepriaugtų svorio, todėl jų mityba tampa nepilnaverte. Dėl energijos ir maisto medžiagų trūkumo sutrinka organizmo funkcijos. Sprendžiant šiuos mitybos sutrikimus būtina psichologo ir psichiatro pagalba.

Patarimai tėvams, kurių vaikai neturi apetito:

  1. Venkite konfliktų ir įtampos valgymo metu, neverskite jėga vaiko valgyti.
  2. Padarykite taip, kad valgymas vaikui būtų malonus ir įdomus, pavyzdžiui, duokite gražius indus, gražiai supjaustykite daržoves, vaisius, sūrį, sumuštinius.
  3. Jei vaikas nebenori daugiau valgyti, leiskite jam eiti nuo stalo; nereikalaukite švariai visko suvalgyti.
  4. Jei vaikui patinka labai nedaug maisto produktų, duokite juos valgyti, tačiau pasistenkite, kad vaikas bent ką nors suvalgytų iš kiekvienos maisto produktų grupės.
  5. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgymą arba vaikui atsisakius valgyti pagamintą patiekalą.
  6. Paprašykite vaiko padėti gaminti maistą, pavyzdžiui susmulkinti daržoves. Tada jis mieliau sutiks paragauti, kas yra paruošta.
  7. Kartais vaikas mažai valgo pagrindinių valgymų metu, tačiau mėgsta sočius užkandžius (sumuštinius, pieną su bandelėmis). Parinkus įvairesnius užkandžius, vaikas gaus su maistu visas būtinas medžiagas.

" Valgome, tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume."
Sokratas
 

Straipsnį parengė gydytoja Jurgita Biliuvienė