Liaudies medicinos patarimai, kaip organizmą paruošti egzaminų laikotarpiui

apie SMEGENŲ darbą

Liaudies medicinos žinovė Nijolė Degutienė turi ką patarti: kaip pailsėti per trumpą laiką, kai galva svaigsta ir dėmesio nebesukaupiame. Ir kokių žolelių ar papildų galima pasiruošti iš anksto, nelaukiant egzaminų sesijos.

Svarbiausia - fiziškai aktyvios pertraukos

Seną tiesą, kad režimo per egzaminų sesiją niekas niekada nesilaiko, žino ir mūsų močiutės, ir tėvai. Nes jie patys taip darė. Sakyti ,,darykite pertraukas ir atsijunkite nuo mokslų" tarsi beviltiška. Bet akivaizdu, jog išeiti pasivaikščioti ar pabėgioti yra geriausia priemonė sutelkti smegenų pajėgas. Tačiau dažniausiai sėdime prie knygų ilgai ir be pertraukos, iki apsvaigimo.

Būdas galvos svaigimui staigiai sumažinti

Pirmas veiksmas, kai svaigsta ar skauda galva - uždėti delnus ant skruostų taip, kad tarp smiliaus ir didžiojo piršto būtų ausys. Tada tais abiem pirštais stipriai spaudžiam skruostą ir už ausies. Triname aukštyn - žemyn kokią minutę. Jau betrindami pajusite, kaip dingsta galvos skausmas ir svaigimas.

Liaudies medicinos patarimai, kaip organizmą paruošti egzaminų laikotarpiui by Vitaminai lt

Žolelės, ypač naudingos egzaminų laikotarpiu

Daug dirbant protui, susiaurėja galvos kapiliarai. Juos praplečia ginkmedžio lapų nuoviras ir šliaužiančiosios žiemės žolės nuoviras. Ginkmedžio lapų šaukštą užpilame puse litro ką tik virusio vandens ir laikome šiltai. Jau po 15 - 20 minučių galime išgerti stiklinę. O per parą išgeriame tą visą puslitrį antpilo per tris kartus.
Ginkmedžio lapų nuoviras gerina galvos smegenų kraujotaką bei smegenų ląstelių medžiagų apykaitą, mažina kraujo klampumą. Nustatyta, kad jo lapų nuoviras atitolina Alzhaimerio ligą, stabdo silpnaprotystės vystymąsi, gerina atmintį, didina dėmesio koncentraciją, pašalina nuotaikų kaitą, baimės jausmą.
Kita žolė, kuri panašiai veikia, yra šliaužiančioji žiemė. Šliaužiančiosios žiemės (lot. Vinca minor) poveikis yra truputėlį greitesnis, nei ginkmedžio. Tai yra populiari kaimo darželių gėlė, jūs visi ją žinote. Stiebas ilgas, šliaužiantis, lapeliai blizga. Primena bruknę, žydi mėlynais nedideliais pavieniais žiedeliais. Jos nuoviras vartojamas kraujo spaudimui mažinti, nuo galvos svaigimo, ramina centrinę nervų sistemą. Net gydo aterosklerozę. Žiemės svarbu nepadauginti. Arbatinis šaukštelis žolės be kaupo - vienai stiklinei vandens. Ir gerti per dieną irgi tris kartus.

Kaip dar galėtume atmintį sustiprinti ir suaktyvinti galvos krajotaką? Labai naudinga ciberžolė - geltonasis imbieras. Jos miltelių yra prieskonių skyriuose. Ryte, prieš pusryčius, trečdalį ar pusę šaukštelio užpilame karštu vandeniu. Ir išgeriame su visais milteliais.
Labai gerai atmintį gerina kiaulpienių lapuose ir šaknyse esantis cholinas. Šaknis sumalame labai smulkiai ir du šaukštelius užpilame puse litro verdančio vandens. Geriame prieš valgį pusė valandos - du kartus per dieną. Jėgų įgausite ir pasitelkę į pagalbą cinamoną. Pusę valgomo šaukšto medaus vandens stiklinėje kartu su šaukšteliu cinamono (cinnamomum verum), pavartojus ryte ir po pietų labai padidina kūno gyvybingumą.

Dar yra tokia paprasta žolė vaistinė veronika. Ši paprasta žolelė ypatingai padeda nuo nervingumo, sukelto psichinės įtampos. Kai įtemptai mokotės visą dieną, puodelis vakarais prieš miegą daro stebuklus. Ši arbata ne tik ramina, bet ir pašalina svaigulį, kuris atsiranda nuo per didelio veiklos krūvio. O jeigu iš viso neturite laiko, tai dėmesio koncentraciją ir smegenų aktyvumą padidina mėtų arbatos puodelis.
Kai jūs dirbate įtemptai ir nepavalgote kaip priklauso, ima trūkti gliukozės smegenims. Įtampą galvoje labai greitai panaikina stiklinė vandens su ištirpintais 2 - 3 šaukšteliais grynos gliukozės.
Mūsų smegenys suvartoja 5 gramus gliukozės per valandą, net 120 g per parą. Ją organizmas priima iš karto, jos įsisavinimui net nereikia jokių hormonų, kitaip nei bet kuriam kitam angliavandeniui.