Žolininkė Nijolė Degutienė kalba apie širdies ir kraujotakos ligų prevenciją

apie ŠIRDIES ir KRAUJOTAKOS ligas

Žolininkė Nijolė Degutienė kalba apie širdies ir kraujotakos ligų prevenciją 

Pagrindinė širdies ligų priežstis 

Sveikos gyvensenos žinovė primena, kad visos ligos, taip pat ir širdies, – nuo streso. Kažko labai bijant išsiskiria adrenalinas, o pykstant – noradrenalinas. Tai medžiagos, nuo kurių kraujagyslės siaurėja labiausiai. Reaguojant teigiamai, išsiskiria beta endorfinai. Šios emocijos turi labai didelės įtakos mūsų širdies sveikatai ir kraujotakai.

Pikti žmonės atrodo seni, o sunkiausioje situacijoje teigiamus dalykus įžiūrintys gyvena ilgiau ir atrodo jauni. Jeigu darytume tokį eksperimentą – du panašaus amžiaus žmonės 20 metų įvairias gyvenimo situacijas reaguotų vienas ven teigiamai, kitas vien neigiamai, - tai po to laiko jie atrodys, kaip tėvas ir sūnus.

 Kaip sportas veikia kraujotakos sistemą 

Kraujotaką palaiko širdis ir visas raumenynas drauge. Todėl sumažėjus bendrai raumenų masei, kraujotaka labai pablogėja. Mūsų pareiga – išlaikyti raumenis ir neleisti jiems sunykti. Viena širdis, be kitų raumenų, tinkamai organizmo neaprūpins krauju. Ir sportuoti reikia su protu.

Aktyviai sportuoti yra nepavojinga iki 25 – erių metų. Kai žmogus yra vyresnio amžiaus, jis turi rasti tokį būdą sportuoti, kad nekenktų savo sveikatai. Stipriai sportuojant susidaro aktyvusis deguonis, kitaip žinomas laisvųjų radikalų pavadinimu. Jis susidaro tuo momentu, kai staiga nustojame aktyviai judėti – ar tai būtų sportas, šokis ar kt. Labai svarbu bet kokį aktyvų judėjimą pabaigti lengvu mankštinimusi. Nė vienas sporto rekordininkas nesustoja prabėgęs ilgą distanciją, o juda dar kurį laiką. Tai jis daro todėl, kad yra tuos mokslus praėjęs ir žino, kad jo kūne atsiras daug laisvųjų radikalų. Aktyvųjį deguonį, kuris susidaro sportuojant, neutralizuoja laimės hormonai – betaendorfinai. Todėl, perkopę 25 – erius metus, galime tik lengvai treniruotis. Geriausias sportas yra vaikščiojimas. Arba greitas ėjimas. Jo metu deginami riebalai , išsiskiria endorfinas. Kad organizme viskas vyktų taip, kad kraujagyslės nebūtų susispaudusios, per dieną reikia nužingsniuoti 5000 žingsnių, apie 3 km, tai yra labai nedaug – apie 40 min ėjimo. Labai sveika vakare išeiti pasivaikščioti. Ne tik neutralizuosite visus laisvuosius radikalus ir prikaupsite laimės hormonų, bet ir kraujo spaudimas bus normalus. 

Geram širdies darbui reikalingos maisto medžiagos ir produktai 

Labai dažnai širdies ląstelėms pritrūksta kalio ir magnio. Tuo atveju gali pagelbėti tinkama mityba.

Ypač tinkama vartoti kaliaropes, džiovintas figas, jūros kopūstus, džiovintas slyvas, datules, razinas, riešutus, avokadus, grūdų sėlenas, ankštines daržoves. Ypač širdžiai naudingas yra graikinis riešutas. Jame mikroelementų, reikalingų širdžiai, yra net kelis kartus daugiau, nei bet kuriame kitame produkte. Nemažai kalio galime gauti ir su įprastomis daržovėmis – bulvėmis, visomis žaliomis lapinėmis salotomis, špinatais, pomidorais, brokoliais, morkomis, taip pat su vaisiais (melionai, kiviai, apelsinai). Bananai taip pat turi labai daug kalio.

Taip pat svarbu organizmui gauti pakankamai daug magnio, kad gerai pasisavintume kalį. Geriausias magnio šaltinis yra grūdų produktai – kruopos, sėlenos, žirniai, pupelės. Labai daug magnio yra bertoletijų riešutuose. Kam naktį traukia kojas, o tai yra magnio trūkumo požymis, patariama suvalgyti porą trejetą riešutų per dieną ir nustoja traukti koją. Tuo pačiu pagerėja kalio pasisavinimas ir tvirtėja širdies raumuo.

Yra keletas vaistažolių, kurios labai palaiko gerą širdes veiklą. Juk neveltui širdies lašeliai yra labiausiai perkamas preparatas Lietuvoje. Labai tam tinkama žolė yra gudobelė. Dažnam žmogui diagnozuojama tachikardija. Kai širdis pradeda mušti taip, kad nebegali jos sulaikyti – tokiu atveju gudobelės visos dalys turi naudingų medžiagų, daugiausiai – lapai ir žiedai. Gudobelės vaisiai naudingų medžiagų turi daug mažiau, bet rudenį vis tiek labai naudinga jų daug vartoti.

Kai širdį maudžia ir duria, pati geriausia žolė yra sukatžolė. Sukatžolė auga net ir Vilniaus centre. Ji visų širdies lašelių sudėtyje – ramina, padeda užmigti ir saugotis nuo depresijos.

Sukatžolė kartu su gudobele yra puikus derinys. Nuolat po truputėlį vartojant, stiprinsime savo širdį.

Žolininkė Nijolė Degutienė kalba apie širdies ir kraujotakos ligų prevenciją by Vitaminai lt