Vitaminai širdžiai

apie ŠIRDIES ir KRAUJOTAKOS ligas

Širdis - gyvenimo variklis

Širdis - kumščio dydžio, raumeninis organas, kuris varinėja kraują po visą organizmą. Todėl organizmas yra aprūpinamas deguonimi, reikalingomis medžiagomis, pašalinami apykaitos produktai. Širdis dirba be poilsio, dieną ir naktį, todėl itin svarbu yra palaikyti tinkamą jos veiklą. Širdžiai labai svarbus yra aktyvus gyvenimo būdas. Reikia stengtis kuo daugiau judėti. Jeigu neišeina kiekvieną dieną sportuoti, tai galima bent pusvalandį per dieną pasivaikščioti, į darbą eiti, o ne važiuoti. Širdį stiprina vandens procedūros, plaukimas, kuris ne tik sportas, bet ir maloni pramoga. Būtina žinoti, kad nepakankamas fizinis aktyvumas paspartina ligų vystymąsi. Fizinį krūvį rekomenduojama pasirinkti sau tinkamą, jokiu būdu negalima persistengti.
Organizmą rekomenduojama papildyti širdžiai svarbiomis medžiagomis - ne tik omega-3 riebalų rūgštimis, bet ir „širdies vitaminais": E, B3, B6 bei folio rūgštimi. Siekiant išsaugoti sveiką širdį ir kraujagyslių sistemą organizmui reikia gauti augalinių antioksidantų bei kitų biologiškai veiklių medžiagų, galinčių padėti palaikyti širdies veiklą.

Vitaminai ir medžiagos širdžiai

Vitaminas E yra vienas iš svarbiausių antioksidantų, saugančių širdį nuo ankstyvo senėjimo. Tai - „odos ir kraujagyslių elastingumo vitaminas", neutralizuojantis fiziologinių procesų organizme metu susidarančius laisvuosius radikalus. Jis palaiko ląstelių membranų stabilumą, saugo arterijų sieneles nuo kalkėjimo, mažina trombocitų agregaciją, galinčią sukelti trombozę. Natūralūs vitamino E šaltiniai yra nerafinuotas aliejus, kiaušinio trynys, kepenys, riešutai, žirniai, pupelės, špinatai, pieno produktai. Suaugusiems žmonėms per parą reikia 10 mg vitamino E.

Vitaminas B3
veikia kraujo apykaitos procesus, padeda aprūpinti širdies raumenį energija. ypač liesoje mėsoje, kepenyse, žuvies produktuose, žirniuose, pupose, grikių kruopose, rupioje duonoje, riešutuose. Reikia 15-18 mg per dieną. Vitaminas B6 ir folio rūgštis reikalingi raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, padeda mažinti homocisteino - žalingo medžiagų apykaitos produkto koncentraciją kraujyje , o kartu ir riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Natūralūs vitamino B6 šaltiniai - kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, alaus mielės, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Didelė dalis vitamino B6 suyra maistą verdant ar kepant, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Vitamino B6 paros dozė vyrams yra 2 mg, moterims - 1,8 mg per dieną. Folio rūgšties daugiausiai visose žalialapėse daržovėse - petražolėse, špinatuose, salotų lapuose ir kt. Suaugusiems rekomenduojama folio rūgšties paros norma yra 240 µ g.

Omega-3
riebalų rūgštys padeda išvengti širdies bei kraujagyslių sistemos ligas skatinančių veiksnių: cholesterolio kiekio kraujyje didėjimo, trombų ir aterosklerozinių plokštelių kraujagyslėse susidarymo, aukšto arterinio kraujospūdžio. Be to, polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys stiprina imunitetą, lėtina ląstelių senėjimo procesus. Pagrindinis natūralus omega-3 rūgščių šaltinis - riebios jūros žuvys: tunas, lašiša, silkė, skumbrė, sardinė. Mažesni kiekiai randami: upėtakiuose, jūrinėse plekšnėse, menkėse, ešeriuose.

Cinkas svarbus ląstelių atsinaujinimo procesams. Organizmui senstant, didėja cinko poreikis. Pagrindiniai cinko šaltiniai - pupelės, lęšiai, riešutai, grūdai, moliūgo sėklos. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 10 - 15 miligramų cinko.

Augalai - širdžiai

Nakvišų aliejuje (lot. Oenothera) yra gama linoleno rūgšties, padedančios organizme palaikyti nesočiųjų riebalų rūgščių pusiausvyrą. Nakvišų aliejus reguliuoja hormonų veiklą ir kraujospūdį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, taigi ir širdies ligų riziką.

Vaistinė agurklė (lot. Borago oficinalis)- natūralus polinesočiosios linoleno rūgšties šaltinis. Jos sudėtyje yra didelis linoleno bei gama linoleno nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis. Abi šios rūgštys būtinos žmogaus organizmui, o gama linoleno rūgštis yra vienintelis ir pagrindinis komponentas, reikalingas prostaglandino gamybai žmogaus organizme. Prostaglandinas stabdo kraujo krešulių susidarymą kraujagyslėse bei stiprina jų sienelių struktūrą.

Gudobelė (lot. Crataegus) - daugiametis 2-5 m aukščio dygliuotas medelis arba krūmas. Gudobelė - tai "maistas širdžiai", arba dar kitaip vadinama - "širdies toniku". Gudobelės lapų ir žiedų sudėtyje esančios medžiagos - flavonoidai (hiperozidas, kvercetinas, vitebsinas), fenolkarboninės rūgštys, rauginės medžiagos, saponinai, turi teigiamą poveikį širdies ir kraujaygyslių sistemai. Tyrimais nustatyta, kad gudobelių preparatai palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją, padeda, kai padidėja kraujospūdis.

Europinis alyvmedis (lot. Olea europaea) - Viduržemio jūros šalių augalas. Tai nedidelis visžalis medis arba krūmas, lauke užaugantis iki 5-10 m aukščio. XX-ojo amžiaus pabaigoje atlikti tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Buvo nustatyta, kad taip yra todėl, jog šio regiono gyventojai vartoja daug alyvuogių aliejaus. Taip pat svarbūs sveikatai yra alyvmedžio žiedai ir lapai. Jų sudėtyje esantys antioksidantas vitaminas E bei mononesočiosios riebalų rūgštys padeda palaikyti optimalų cholesterolio kiekį ir turi teigiamą įtaką širdies bei kraujagyslių sistemai. Alyvmedžių žiedų ir lapų ekstraktas gali padėti, kai padidėja kraujospūdis, palaiko kraujagyslių sienelių funkciją. Jame gausu flavonoidų, kurie dalyvauja baltymų apykaitoje, turi antioksidacinį poveikį.

Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum) - daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 60 cm aukščio. Augalinė žaliava - valgomojo česnako svogūnai. Daugybė tyrimų įrodo česnako reikšmingą poveikį žmogaus organizmo apsauginėms savybėms. Šis augalas buvo minimas jau Biblijoje. Jo veiksmingumą aprašė Galenas, Plinijus, Hipokratas, Dioskoridas. Luisas Pasteras 1858 metais įrodė česnako antibakterinį veikimą. Senovės Romos ir egiptiečių kariai valgydavo česnaką, nes tikėdavo, kad jis suteikia daug jėgų ir drąsos. Česnako sudėtyje esantys fitoncidai pasižymi priešmikrobinėmis, priešgrybelinėmis, priešparazitinėms savybėms. Tyrimai rodo, kad česnakas padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat gali padėti, kai kalkėja kraujagyslės, palaiko kraujagyslių sienelių funkciją.

Norint išsaugoti sveiką širdį ir kraujotaką, reikia valgyti neriebų, mažai cukraus turintį maistą. Rinktis geriau kuo daugiau daržovių ir vaisių. Ir taip pat papildyti mitybą širdžiai reikalingomis medžiagomis. Tam, kad širdis nepavargtų mylėti!

 

Gudobelės žiedai Gudobelės vaisiai Česnakas