Vasara ir arterinė hipertenzija

apie ŠIRDIES ir KRAUJOTAKOS ligas

Klastinga liga

Arterinė hipertenzija - viena dažniausių ir viena pavojingiausių ir sunkiausias komplikacijas sukeliančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Arterijomis į gyvybiškai svarbius organus - širdį, smegenis, inkstus ir pan. - išnešiojamas deguonis ir ląstelėms funkcionuoti reikalingos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Sutrikus kraujotakai, sutrinka ir minėtų organų veikla.
Idealus kraujospūdis laikomas 120/80 mmHg. Kuomet arterinis kraujospūdis padidėja, žalojamos kraujagyslių sienelės, greičiau vystosi ateroskleroziniai pakitimai, t.y. užsikemša kraujagyslės, storėja širdies raumuo, pažeidžiami inkstai, smegenys, akys, padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo į smegenys pavojus.
Aukštas kraujospūdis - apgaulinga liga. Ilgai gali nepasireikšti jokių simptomų. Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą. Lietuvoje sergančiųjų šia liga yra ypač daug.

Kai vasara karšta...

O ypatingai prasidėjus vasaros karščiams, ši liga ne vienam gali apsunkinti atostogas. Prasidėjus atostogoms, dažnas pamiršta apie jį kankinusią ligą, kažkiek geriau pasijutus, nustoja gerti vaistus. Vasarą kraujospūdis paprastai būna mažesnis nei žiemą. Esant karštiems orams, organizmas mėgina prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų. Siekdamas išlaikyti optimalią kūno temperatūrą, jis stengiasi „atsikratyti" šilumos pertekliaus, todėl pagausėja prakaitavimas, išsiplečia kraujagyslės. Dėl to kraujospūdis sumažėja. Tačiau šis kraujospūdžio sumažėjimas yra apgaulingas, kadangi išsiplėtusiose kraujagyslėse sulėtėja kraujotaka ir padidėja kraujo klampumas, dėl ko gali išsivystyti pavojingos būklės.
Vartojantieji kraujo spaudimą mažinančių vaistų karštomis dienomis arba esant didesniam fiziniam krūviui turi saugotis būklės pablogėjimo, kadangi šie medikamentai sumažina organizmo sugebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą, o neretai kraujospūdžiui reguliuoti vartojami šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai gali sukelti dehidraciją (skysčių netekimą).

Jei jums nustatyta arterinė hipertenzija, turite laikytis tam tikrų mitybos principų. Ypatingai tai aktualu vasarą:

  • sumažinkite vartojamos valgomosios druskos kiekį. Jeigu natris, kurio yra valgomojoje druskoje, skatina hipertenzijos vystymąsi, tai jo kalis, atvirkščiai - būtinas normaliai širdies veiklai.
  • vasarą, kai prakaituojant netenkama daug druskų, ypač svarbu valgyti daug kalio turinčių maisto produktų. Šio elemento daug yra džiovintuose vaisiuose, šviežiuose abrikosuose, apelsinuose, bananuose, arbūzuose, morkose, kopūstuose, bulvėse, ridikuose ir minėtų daržovių bei vaisių sultyse. Dėl kalio ir kitų mikroelementų netekimo gali sutrikti ritmas.
  • karščių metu ypač atsargiai reikia rinktis gėrimus. Troškulį geriausia malšinti geriant negazuotą mineralinį vandenį, šaltą arbatą ar kalio turinčių daržovių sulčių.Pakankamas skysčių vartojimas sugražina su prakaitu pasišalinusio vandens kiekį, sumažėja trombų atsiradimo rizika.
  • rekomenduojama riboti išgeriamo skysčio kiekį iki 1,5 l per parą. Karštomis dienomis tokių rekomendacijų laikytis gana sudėtinga, todėl gerti reiktų šiltus skysčius. Šaltis skatina išgerti daugiau nei tuo metu organizmui reikėtų. Troškulį galima numalšinti ir pačiulpus citrinos skiltelę.
  • sergantiesiems arterine hipertenzija rekomenduojama saugotis saule, kadangi perkaitimas gali paūminti ligą.
  • negalima ilgai dirbti priverstinėje padėtyje pasilenkus. Nuo įtampos padidėja arterinis kraujo spaudimas, smegenų kraujagyslės persipildo krauju ir gali įvykti insultas.
  • rekomenduojama vartoti kalio ir magnio preparatų.