Nuolat valydami dantis, realiai sumažiname širdies priepuolio riziką

apie ŠIRDIES ir KRAUJOTAKOS ligas

Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kodėl dantų nevalymas gali sukelti širdies priepuolius.

Jau seniai buvo įtariamas ryšys tarp prastos burnos higienos ir padidintos širdies smūgio rizikos, bet iki šiol niekas negalėjo tiksliai nustatyti, kodėl vengimas reguliariai valyti dantis gali atnešti mirtį.

Tačiau neseniai Bristolio universiteto odontologijos mokslininkas atrado, kad bakterija, atsakinga už kariesą ir dantenų ligas, gali patekti į kraujotaką ir padėti susiformuoti trombams. Pastarieji sukelia infarktus bei insultus, dėl kurių kasmet Didžiojoje Britanijoje miršta daugiau nei 200 000 žmonių.

Didžiąją dalį laiko streptokoko bakterija veisiasi burnoje, bet kai pradeda kraujuoti dantenos, ji gali patekti į kraują. Kraujyje bakterija naudoja ant savo paviršiaus esantį baltymą „PadA“ tam, kad priverstų kraujo plokšteles jungtis į krūvą ir taip įgytų apsauginį skydą. Burnos mikrobiologijos profesorius Howardas Jenkinsonas sako: „Mes prisikapstėme iki vienos ant bakterijos paviršiaus esančios proteino molekulės, kuri gali aktyvuoti plokštelių formacijas. Tai pirmas kartas, kai parodoma, kaip viena bakterija turi mechanizmą plokštelių aktyvavimui ir jų plėtimuisi.“

„Kai plokštelės susiklijuoja, jos visiškai apdengia bakteriją. Tai suteikia apsauginę priedangą ne tik nuo imuninės sistemos, bet ir nuo antibiotikų, kuriais būtų galima gydyti infekciją, – pastebėjo mokslininkas.

„Deja, plokštelės ne tik padeda bakterijai, bet ir sukelia nedidelius kraujo trombus, ataugas ant širdies vožtuvų ar kraujagyslių uždegimą, dėl kurio gali būti blokuojamas kraujo pateikimas į širdį ir smegenis, – tęsė jis.

Ši studija pateikia dar vieną gerą priežastį nuolat valyti dantis ir rūpintis burnos higiena.

„Žmonėms reikia žinoti, kad be rūpinimosi savo dieta, kraujo spaudimu, cholesterolio ir fizinio aktyvumo lygiu, jie taip pat turėtų išlaikyti gerą dantų higieną ir taip sumažinti širdies problemų riziką, – akcentavo H. Jenkinsonas.

www.technologijos.lt