Depresija sergantiems žmonėms - būtina pagalba

apie PSICHOLOGIJOS paslaptis

Psichologė Rita Matulaitienė teigia, kad Depresinių būsenų yra daugybė: vieną polių sudaro visiškai normalūs pergyvenimai (normalios reakcijos į nenormalias aplinkybes), o kitą - sunki patologija. Depresija neretai mus tarsi atnaujina, leidžia giliau pažvelgti save. Depresija yra natūrali ir būtina gedėjimo stadija.

- Kokie žmonės dažniausiai serga depresija?

Tik 3-5% visų depresijų neturi išorinių priežasčių ir kyla esant vienokiems ar kitokiems biologiniams emocijų reguliavimo sutrikimams (endogeninė depresija), o visais kitais atvejais ji kyla kaip reakcija į aštrų ar chronišką stresą.

Depresijos priežasčių spektrą galima pavaizduoti kaip erdvę tarp dviejų polių. Viename gale - toks didelis biologinis polinkis depresijai, kad ji pasireiškia savaime, be jokių psichologinių postūmių. Kitame - toks žemas, kad biologinio pagrindo jai kilti praktiškai nėra ir depresija kyla tik dėl išorinių aplinkybių. Ties šiais poliais išsidėsto 10-20% kenčiančių nuo depresijos; kiti 80-90% - tarp jų. Taigi, depresijos kilimas yra biologinio polinkio ir išorinių aplinkybių sąveikos rezultatas. Bet visi 100% patiria visą depresijos sunkumą ir jos sukeliamus gyvenimo apribojimus - ir čia galima kalbėti apie depresijos psichologiją, nepriklausomai nuo ją sukėlusių priežasčių. Linkę į depresiją asmenys skiriasi požiūriu į tam tikrą praradimą. Netekčiai jie suteikia per daug apibendrintą arba ypatingą prasmę. Akivaizdu, kad ne kiekvienas asmuo, pavyzdžiui, kurį paliko.

- Koks gydymas turi būti paskirtas sergančiajam depresija?

Patys lengviausi atvejai, kurių niekaip nepavadinsi liguistais, gali būti ligos pradžia. Pavyzdžiui, laiko pojūčio pasikeitimas - jis tempiasi, tęsiasi be galo, minutės atrodo valandomis. Bet kai diena baigiasi, atrodo, kad pralėkė kaip mirksnis. Mes dar šypsomės ir juokiamės, bet viduje jau nelinksma. Pasaulio suvokimas vos pastebimai blausiasi, ir mes jį bandome atgaivinti keisdami šukuoseną, perstumdydami namuose baldus, bandydami surasti draugus ar pažįstamus, kurių ilgai nepasigedome.

Labiausiai paplitęs pagalbos būdas - antidepresinių vaistų naudojimas

Šalia naudojamos priemonės, padedančios palaikyti emocinį balansą ir užkirsti kelią depresijai. Visus juos skiria gydytojai, kurie ir prižiūri gydymo eigą. Sunkiais atvejais skiriama elektrostimuliacinė terapija. Naujas gydymo būdas - stiprių magnetinių laukų panaudojimas. Visi biologinio gydymo metodai neapsieina be šalutinio poveikio organizmui. Pernelyg dažnas antidepresantų skyrimas, kai vaistai tampa pastoviu gyvenimo palydovu, be kurio jau nebegalima apsieiti, tam tikra jų vartojimo mada ( ypač tarp tų, kuriems bloga nuotaika - gero tono ar savo išskirtinumo požymis), psichologinis pripratimas, kai veikia ne tiek pats vaistas, kiek žinojimas, kad jis išgertas, - visa tai kelia susirūpinimą. Pasirodo tyrimo duomenys apie prozaiko, zolofto ir kt . vartojimo pasekmes, kai padidėja savižudybių skaičius. Savigydos psichotropiniais vaistais eksperimentai kategoriškai turi būti nepriimtini. Atlikti tyrimai rodo, kad net esant sunkios formos depresijai, psichoterapiniai metodai nei kiek nenusileidžia antidepresinių vaistų efektyvumui, o paaštrėjimo dažnumas, po terapijos baigimo, dažnai yra du kartus mažesnis, nei po medikamentinio gydymo. Sunkių depresijų atvejais, gydymo ir vaistų ir psichoterapijos metodų pagalba, efektyvumas padidėja 10-20%. Nors medikamentai veikia greičiau, psichoterapija žymiai geriau apsaugo nuo ligos paaštrėjimo.

Amžiaus tarpsnių krizės, susijusios su gyvenimiškų pozicijų, vertybių, nuostatų pasikeitimu bei fiziologiniais ypatumais, taip pat neapsoeina be depresinių pergyvenimų. Medikamentinė pagalba gali būti tinkama, tačiau tokių krizių prasmė yra tame, kad išgyventi pilną su jomis susijusių pergyvenimų ciklą, užbaigiantį vystymosi darbą. Tuo metu labai veiksminga yra psichoterapinė pagalba. Pagalbos siekimas yra ne silpnumo požymis, o stiprybės, ir pirmas žingsnis einant iš depresijos.

- Ką patartumėte nervų sutrikimų turintiems, nerimą jaučiantiems žmonėms?

Depresija pasižymi teigiamų emocijų išnykimu, gebėjimo jausti pakilimą, džiaugsmą, laimę praradimu. Šį gebėjimą norisi susigrąžinti, bet nesiseka, ir tada tenka gintis nuo visą ką naikinančios depresijos. Ji kelia nerimą, baimę, kad taip bus amžinai, kad nuo jos jau neįmanoma išsivaduoti, kad depresija persmelktam gyvenimui nebus jėgų ar jis bus blogesnis už mirtį. Kitaip tariant, depresiją palaiko jos pačios sukeltas nerimas.

Kai kuriems žmonėms nerimastingumas yra viena pagrindinių asmenybę apibrėžiančių savybių ir išlieka visą gyvenimą. Psichoterapinės panacėjos nuo nerimo neegzistuoja, nors kiekviena psichoterapinė kryptis gali pasiekti žymių pagerėjimų. Vaistai, skirti nerimui sumažinti, daro nerimą lengviau pakeliamą ir kontroliuojamą, bet negali jo panaikinti visam laikui, todėl įprastai naudojami kartu su psichoterapija, ypač pradiniuose etapuose.