STRESĄ ŠALINKIME AKTYVIU JUDĖJIMU

apie STRESO valdymą

STRESĄ ŠALINKIME AKTYVIU JUDĖJIMU

Dabar dažnai girdime sakant, jog 80 proc. visų ligų prasideda dėl streso, 2/3 visų apsilankymų pas gydytojus lemia taip pat stresas, pagaliau, vaistai, skirti streso padariniams šalinti, pagal gydytojų išrašomų receptų skaičių, yra net trečioje vietoje, lyginant su kardiologiniais ir priešuždegiminiais vaistais. Kasdienis stresas po truputį tampa tokiu pat įprastu dalyku kaip rytinis kavos puodelis. Tokia yra mūsų civilizacijos kaina.

Stresas tyko mūsų visur - gatvėje, kai stovime kamštyje ar nedraugiškas vairuotojas grūmoja kumščiu, o ką kalbėti apie stresines situacijas darbe ar šeimoje. Rodos, stresas taip valdo, kad negalime iš jo ištrūkti. Tačiau nepamirškime, kad yra ir „gerasis" stresas - juk kiek džiaugsmo patiriame gimus kūdikiui ar pasveikę po netikėtai užgriuvusios ligos, išlaikę egzaminą ar gavę norimą darbo vietą - visi šie laimėjimai, keičiantys mūsų gyvenimą, yra priskiriami stresams. Maža to, mokslininkų įrodyta, kad esant tam tikrai nuolatinei ir kiekvienam žmogui individualiai streso "dozei" žmogaus gyvenimo kokybė pagerėja. Pavyzdžiui, mėgstantis bendrauti ir aktyvus žmogus dirba monotonišką, ramų ir jam neįdomų darbą. Jo darbo rezultatai bus menki, o jis pats jaus saviraiškos stoką, tai yra bus nelaimingas. Pakeitus tokio žmogaus darbo specifiką, jis turės progos plačiau realizuoti savo galimybes ir tuo pačiu žengs tobulėjimo link. Dramatiška situacija ir ramaus žmogaus, priversto dirbti įtemptą, kupiną stresų darbą - ilgainiui jam grės rimti psichikos sutrikimai.

Jau daug metų įvairių sričių specialistai bando vis naujas streso neutralizavimo metodikas, siūlomos vis įvairesnes gydymo priemonės. Pradžiai geriau pasirinkti tas pagalbos priemones, kurios yra arčiausiai mūsų, tai yra mumyse. Žmogaus organizmas yra "užprogramuotas", prasidėjus krizei, padėti pats sau. Svarbu tinkamai išnaudoti jo galimybes. Kaip padėti sau streso atveju, ką patarti kitiems, ištikus tokiai būsenai, kaip užkirsti kelią ligoms? Efektyvu imtis tokių priemonių kaip fizinių pratimų praktika. Bėgimas, vaikščiojimas, plaukimas, jojimas, gilaus ir lėto kvėpavimo bei relaksacijos pratimai padės organizmui atgauti įprastą būseną. Reikia priminti, jog šių pratimų efektyvumas priklauso nuo jų kartojimo dažnio. Žmogui, patiriančiam daug stresų kasdieniniame gyvenime, fiziniai pratimai turėtų tapti gyvenimo būdu. 

Pirmiausia reikėtų suprasti, kad streso šalinimas aktyviu judėjimu - tai ne sportinė treniruotė.

  • Nesivaikykite maksimalių krūvių ir labai gero fizinio parengtumo, bet siekite judėjimo džiaugsmo.
  • Skatinti kiekvienam žmogui norą judėti bei pasirinkite įdomią judėjimo formą.
  • Tinkamai derinkite darbą su poilsiu
  • Siekite, kad pratybos būtų įdomios, rinkitės pratimus, kurių metu dirbtų daug raumenų grupių.

Suteikite sau džiaugsmo kasdien judėdami 

  • Būkite fiziškai aktyvūs 7 kartus per savaitę;
  • Ne tik judėjimo metu, bet ir po jo, energijos suvartojama daugiau nei ilsintis;
  • Judėjimas suteikia džiaugsmo;
  • Streso kontrolei rekomenduojame ir nedidelio intensyvumo, bet ilgai trunkantį darbą.

Tokio darbo pavyzdys - energingas ėjimas

  • Svarbu, kad kuo didesnis būtų judėjimo kiekis ne per užsiėmimą, bet per visą dieną.Pavyzdžiui, kasdien mankštintis 2 kartus po 30 min. Vidutiniu ir nedideliu intensyvumu.