Mažiau streso - ilgesnis ir laimingesnis gyvenimas

apie STRESO valdymą

Gyvenimas nepatiriant streso – utopija. Gamta jį sumanė tikriausiai tam, kad žmogus išmoktų susidoroti su sunkumais. Tačiau ne visiems pavyksta kiekvieną nesėkmę ir pralaimėjimą priimti kaip pamoką. Kai kurie net nebando kovoti ir iš karto pasiduoda klastingam priešui. Juk svarbiausia – pačiam stengtis įveikti stresą.

Neįstengia apsiginti
Stresas – neišvengiamas gyvenimo reiškinys. Trumpalaikis stresas sutelkia imuninę sistemą, skatina veiklumą, išradingumą, padeda žmogui tobulėti. Tačiau per stiprūs ir dažnai besikartojantys ar ilgai užsitęsę išgyvenimai sukelia įvairias ligas.

Streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliuojančias vegetatyvinę nervų sistemą, sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti „atminties neuronus“. Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe.

Tipiškos streso sukeltos ligos yra hipertenzija (aukštas kraujospūdis), širdies (miokardo) infarktas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, migrena, kai kurios imuninės alerginės ligos.

Tyrimai įtikinamai rodo, kad žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo minėtų ligų rodikliai yra daugiau nei dvigubai aukštesni.

Ilgalaikis, lėtinis stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui bėgant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti.

Reaguoja panašiai

Nors stresas kyla dėl įvairiausių priežasčių, žmogaus organizmas į jį reaguoja panašiai. Dažniau ima plakti širdis, padidėja kraujospūdis, gali atšalti rankos ir kojos, gausiau prakaituojama, pagilėja alsavimas. Neretai ima trūkti oro, kyla skrandžio spazmai, apima nuovargis.

Jei žmogus dažnai patiria stresą, jo nuotaika tampa nepastovi, jį apima nerimas, įtampa, neviltis, jis jaučiasi prislėgtas, sutrikęs, susirūpinęs. Kai kurie tampa irzlūs, nekantrūs, pernelyg kalbūs, jiems gali sutrikti miegas, pakisti valgymo įpročiai.

Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių.

Mokslininkai įrodė, kad ilgalaikį stresą dažniau patiria norintys visur pirmauti, viską atlikti tik labai gerai, menkai pasitikintys kitais, visada įsitempę, nekantrūs žmonės.

Konfliktinė situacija

Streso priežastis dažniausiai yra žmonių konfliktai. Kaip elgtis iškilus konfliktinei situacijai? Galbūt verta pasimokyti iš amerikiečių astronautų. Būnant uždarytiems kosminiame laive sunku išvengti nesusipratimų.

Amerikos kosminių tyrimų bio-medicinos instituto mokslininkai sukūrė tipiškas konfliktines situacijas, dažniausiai pasitaikančias per skrydžius, ir kaip iš jų rasti išeitį, o aktoriai visa tai suvaidino. Juos nufilmavo ir juostą įdėjo į kosminį laivą. Astronautams buvo pasiūlyta, jei kils nesusipratimų, paleisti filmą.

Jūs galite pasielgti paprasčiau: atsisėsti, užsimerkti ir peržiūrėti „kino filmą“, sukurtą pagal savo konfliktinę situaciją. Tik tada priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Stresas daugeliui neduoda ramybės ir naktį – neleidžia užmigti. Ne vienas, patyręs kokį nors išgyvenimą, skundžiasi, kad sudėti bluostą pasiseka tik po vidurnakčio. Tokiems kai kurie specialistai pataria eiti gulti tik tada, kai jau limpa akys.

Juoko poveikis

Gera nuotaika, kuo mažiau stresų – ir gyvenimas bus lengvesnis bei ilgesnis. Tokią išvadą priėjo prancūzų mokslininkai. Jie tyrinėjo senovės vienuolių dienoraščius ir nustatė, kad tos vienuolyno seserys, kurių užrašai buvo linksmi, gyveno vidutiniškai aštuonerius metus ilgiau nei liūdnų dienoraščių autorės. Juk ne veltui teigiama, kad minutė nuoširdaus juoko duoda tokią pačią naudą, kaip beveik valanda fizinių pratimų. Yra netgi specialus mokslas, tiriantis juoko poveikį, – gelotologija.

Berlyno gelotologas Giunteris Siklas tikina, kad juokas – savotiškas sportas. Mat juokiantis lavinami apie 80 viso kūno raumenų. Tada dažniau plaka širdis, aktyvesnis pasidaro kvėpavimas, kraujyje atsiranda daugiau deguonies. Tyrimai parodė: juokiantis kraujyje pasigamina daugiau endorfinų – medžiagų, blokuojančių depresiją, streso palydovę.

Manoma, kad dažniausiai kvatojasi vaikai. Suaugusiajam per parą reikėtų nuoširdžiai juoktis 15 kartų, – tvirtina gelotologai. Tačiau vargu ar kiekvienas sugeba laikytis tokios normos.

Kad žmonės būtų sveikesni, kai kuriose šalyse jau veikia juoko klubai. Jų nariai nepasakoja linksmų istorijų ar anekdotų, juoktis juos moko specialistai pagal psichologų sukurtą metodiką. Juk juokas – užkrečiamas: jei vienas pradėjo kvatotis, juo paseks ir kiti.

Emocinė kalba

Įvairūs garsai žmogų lydi visą gyvenimą. Jie veikia labai įvairiai – automobilio signalas po langais gali sunervinti, o maloni muzika dažnai nuramina. Ne veltui muzika vadinama emocine kalba.

Kai kurie muzikos žanrai sulėtina fizinius kūno procesus ir padeda atsipalaiduoti, sukelia panašią į meditacijos ar hipnozės būseną. Malonūs ausiai garsai ne tik teigiamai veikia, bet ir nuteikia kūrybiškai. Todėl ir buvo sukurta muzikos terapija. Jai naudojama visa muzika – pradedant pačiomis seniausiomis giesmėmis, baigiant naujausiais žanrais. Kokią pasirinkti, lemia žmogaus pomėgis.

Nustatyta, kad liaudiška muzika – universali priemonė fizinei ir psichologinei relaksacijai. P.Čaikovskio, F.Šuberto, F.Listo, F.Šopeno kūriniai padeda pasijusti laisvam net esant minioje. Afrikietiškos melodijos ir joms artimas džiazas, bliuzas, diksilendas kelia nuotaiką, veja šalin depresiją. Roko muzika padeda pamiršti nuovargį, atitrūkti nuo kankinančių rūpesčių. Jei diena buvo nerami ir triukšminga, patartina paklausyti roko. Specialistai pataria: jei pajuntamas vienišumas, pasiklausyti religinės muzikos, jei apnikus liūdnoms mintims įsiskauda galvą, padės F.Mendelsono „Pavasario arija“, A.Dvoržako „Humoreskos“, Dž.Geršvino „Amerikietis Paryžiuje“.

Įtaigos galia

Stresą įveikti padeda hipnozė. Tačiau nebūtina kreiptis į specialistą – žmogus gali padėti pats sau. Tereikia mokėti atsipalaiduoti ir sau įteigti, kad pavyks. Būtina sąlyga – visiška tyla ir ramybė. Tik tada galima susitelkti. Be to, reikia norėti sau padėti, kitaip hipnozė tik sujaudins ir nuvargins.

Patogiai atsigulkite, atsipalaiduokite ir užsimerkite. Mintyse kartokite tris kartus: aš atsipalaidavau, jaučiuosi laisvai, esu ramus, man lengva ir malonu, aš ilsiuosi. Paskui atpalaiduokite pečius, rankas.

Kartokite: mano abi rankos nejuda, yra sunkios, jose jaučiu malonią šilumą, aš visiškai ramus. Atpalaiduokite nugaros ir kojų raumenis. Kartokite: mano kojos sunkios, jaučiu šilumą, esu ramus. Atpalaiduokite visą kūną.

Kartokite: man labai malonu, jaučiu lengvumą, aš ilsiuosi, man norisi keltis ir ką nors veikti, aš atsimerkiu, jaučiu jėgų antplūdį, esu žvalus. Po šių žodžių tuoj pat atsikelkite. Turite pajusti energiją ir gaivumą. Tačiau iš pat pradžių laukto rezultato gali ir nebūti. Saviįtaigai reikia skirti kasdien po 10–15 min. Ir taip visą mėnesį. Tik tada galima tikėtis paties geriausio.

 

 

 

Taip pat SKAITYKITE: