Kompleksinis imuniteto stiprinimas

apie IMUNITETO stiprinimą

 Nors žiema gali būti vienas gražiausių metų laikų, bet ir sunkus išbandymas kiekvieno žmogaus organizmui: trūksta saulės šviesos, šviežių vaisių ir daržovių, daugiau laiko praleidžiama šiltose ir sausose patalpose, o lauke - drėgna ir šalta. O tokiu oru labai suaktyvėja virusai, įvairūs kiti mikroorganizmai, todėl šalti ir drėgni orai yra puiki terpė peršalimo ligoms plisti.
Tačiau šiomis ligomis sergame toli gražu ne visi. Kodėl vieni esame atsparesni permainingo oro poveikiui nei kiti? Atsakymas paprastas: atsparumą ligoms lemia kiekvieno žmogaus imunitetas.

Žodis „imunitetas" kilo iš lotyniško žodžio immunitas, išvertus tai reiškia "išsilaisvinimas". Tai apsauginė organizmo reakcija, kuri leidžia organizmui kovoti su jį veikiančiu veiksniu ir išlaikyti savo biologinį individualumą.

Imuninė sistema atpažįsta mikroorganizmus kaip išorės agresorius ir kovai su jais mobilizuoja visą savo kariauną. Pirmieji į kovą stoja įvairios kraujyje ir audiniuose esančios ląstelės. Vėliau pasigamina antikūnų - specialių baltymų, neutralizuojančių mikroorganizmus ar jų išskiriamus toksinus. Visas imuninės gynybos kompleksas užtikrina mūsų saugumą.

Tačiau yra daugybė veiksnių, kurie slopina imuninę sistemą. Tai stresas, žalingi įpročiai, fizinio krūvio trūkumas, įvairus chemikalai, naudojami buityje, taip pat sintetiniai maisto priedai, konservantai, aplinkos teršalai, nepilnavertė mityba, kuomet negauname visų mums reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurios būtinos stipriai imuninei sistemai.

Nusilpus imunitetui, padažnėja kvėpavimo takų, virškinamojo trakto infekcijos, ligą gydyti būna sudėtingiau ir ji trunka ilgesnį laiką, be to, pasireiškia grybelinės odos ligos, herpesas ir t.t. Kai kurioms ligoms būdingas sezoniškumas, jomis polinkis sirgti padidėja šaltuoju metų laku. Tai vadinamos peršalimo sukeltos ligos - ausų, nosies, gerklės ir kvėpavimo takų infekcijos. Peršalimo ligų sezonas prasideda rudenį atšalus orams ir užsitęsia iki vėlyvo pavasario.

Kaip stiprinti imunitetą?

Norint sustiprinti imunitetą, tenka keisti gyvenimą, t.y. pradėti sportuoti, vėsesniu oru tinkamai apsirengti, subalansuoti mitybą, laikytis darbo ir poilsio režimo, vartoti vitaminų bei mikroelementų kompleksus. Be jokios abejonės, imunitetui sustiprinti itin didelę reikšmę turi vaistiniai augalai, kurių galima vartoti tiek profilaktiškai, tiek ir susirgus. Imuniteto stiprinimui labai svarbu daug judėti, stebuklus daro kūno grūdinimas, pvz., sauna ar kontrastiniu dušu. Svarbu, ką valgote - ar valgote įvairų, subalansuotą, maistą, pakankamai daržovių ir vaisių. Labai svarbus yra pakanakamas miego kiekis. Suaugęs žmogus turi miegoti 6-8 val. per parą. Miego trūkumas labai silpnina organizmo imuninę reakciją. Gera nuotaika, dvasinė ramybė, pasitenkinimas savo kasdiene veikla, vidinė pusiausvyra ir ramus atsakas į stresus, jų sumanus išvengimas lemia imuninės sistemos darnų darbą. Dėl šiuolaikinio gyvenimo tempo, aktyvios darbinės veiklos retas kuris iš mūsų galėtų pasigirti „darbo ir poilsio režimu", o tuo labiau subalansuota mityba.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad imuniteto aktyvumui ypač svarbu, jog organizmui nestigtų vitaminų, mineralų bei antioksidacinių medžiagų, imunitetą stiprinančių augalų. Nustatyta, kad dėl šių medžiagų trūkumo mažėja imuninis atsakas, didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis. Ypatingai šaltuoju metų sezonu, kada žymiai dažniau sergame įvairiomis peršalimo ligomis, papildomai rekomenduojama varoti maisto paplidų, kurie pasižymi natūralų organizmo atsparumą stiprinančiomis savybėmis.

Maisto papildai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į individualius fiziologinius poreikius, konkrečius nusiskundimus ar norus. Labai svarbu skaityti, tai kas parašyta etiketėje, kokia yra papildo sudėtis ir įvetinti, kas šiuo metų jums yra būtina.

Kokios medžiagos stiprina imunitetą?

1535 m. prancūzų tyrinėtojo Žako Kartje (Jacques Cartier) laivas įšalo Šv. Lauryno upės žiotyse ir ekspedicija turėjo praleisti žiemą laive. Kadangi šviežių vaisių ir daržovių nebuvo, žmonės greitai pajuto vitamino C trūkumą ir ėmė sirgti skorbutu. Žmonės dėl išsekimo pradėjo mirti. Tačiau keliautojus išgelbėjo draugiškai nusiteikę indėnai - jie parodė, kaip išsivirti gėrimą iš spygliuočių medžių (pušų ir kedrų) žievės ir spyglių, turinčių daug vitamino C ir kitokių biologiškai aktyvių junginių.

1951 m. prancūzų mokslininkas Žakas Maskelje (Dr. Jacques Masquelier) tyrinėjo arbatos, pagamintos iš spygliuočių, sudėtį ir išskyrė aktyviąsias medžiagas. Aktyviųjų medžiagų kompleksas pavadintas piknogenoliu. Jis pasižymi ypač stipriomis antioksidantinėmis savybėmis, apsaugo organizmo ląstelių membranas, todėl jos tampa atsparesnės įvairiems pažeidimams. Piknogenolio poveikis stiprėja vartojant jį kartu su vitaminu C ir cinku.

Pušies žievės ekstraktas - pasaulio mokslininkų ištyrinėtas ir dėl savo įvairiapusių teigiamų savybių itin vertinamas augalas. Raudonosios pušies (lot. Pinus massoniana) žievės ekstraktas turi aktyviųjų medžiagų, kurios mažina uždegimą. Jos normalizuoja imuninių ląstelių aktyvumą ir taip sustiprina imunitetą.

Paprastasis erškėtis (lot. Rosa canina) - tai daugiametis krūmas, dažnai augantis visoje Lietuvoje. Erškėtuogių sėklos - vertinga vaistinė žaliava. Manoma, kad šis augalas, auginamas jau daugiau nei 3000 metų, kilo iš Mažosios Azijos. Senovės egiptiečiai, graikai, romėnai, persai erškėtrožę augino ne tik kaip dekoratyvinį augalą, tačiau plačiai naudojo medicinoje ir kosmetikoje. Liaudies medicinoje šis augalas vartojamas gripo ir peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Erškėčio vaisiuose yra daug vitamino C (daugiausia miškiniame erškėtyje), vitaminų B1, B2, E, K, karoteno. Augalas vartojamas kaip vitaminu C organizmą papildanti priemonė, svarbi imunitetui stiprinti.

Rausvažiedė ežiuolė (lot. Echinacea purpurea) - tai iš Šiaurės Amerikos kilusi žolelė, geriausiai žinoma kaip imuninės sistemos stiprintoja. Lietuvoje nuo 1960 metų auginama purpurinė ežiuolė (echinacea purpurea). Pastaraisiais metais Lietuvos mokslininkai tyrinėja jos gydomąsias savybes, pateikdami visuomenei daug naudingų tyrimų rezultatų.
Tai natūralus antibiotikas. Purpurinėje ežiuolėje yra eterinių aliejų, polisacharidų, inulino, kurie stimuliuoja imuninę sistemą. Ežiuolės šaknyse esančiuose baltymuose yra subalansuotas aminorūgščių kiekis. Purpurinės ežiuolės lapuose gausu provitamino A, šaknyse ir žieduose - vitamino C. Ežiuolė skatina žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais. Vartojant ežiuolę kraujyje padaugėja medžiagų, aktyvinančių imunitetą, yra stiprinamos apsauginės organizmo reakcijos. Taip pat ežiuolė padeda iš organizmo pašalinti toksinus, aktyvina medžiagų apykaitą, veikia antibakteriškai ir mažina uždegiminius procesus.

Klasikinės imunitetą reguliuojančios medžiagos vitaminas C ir cinkas padeda didinti organizmo atsparumą, gerina bendrą organizmo būklę. Vitaminas C apsaugo ląsteles nuo neigiamo patogeninių mikroorganizmų poveikio, todėl padeda išvengti peršalimo ligų arba palengvina, sutrumpina jų eigą. Cinkas palaiko imuninių ląstelių aktyvumą, stiprina organizmo imuninį atsaką.

Imuniteto stiprinimui rekomenduojama laikytis imuniteto stiprinimo plano. Jį sudaro du pagrindiniai etapai - išvengti imuniteto slopinimo, koreguojant gyvenimo būdo įpročius ir vartoti tinkamus imunostimuliatorius, geriausia kompleksinius, kurių medžiagos veikia kompleksiškai ir sustiprina viena kitos poveikį.