Suaugusio žmogaus organizme geležies kiekis yra nedidelis - apie 4g. 70% šio kiekio yra hemoglobine, 24% dalyvauja formuojantis raumenų mioglobinui, 0.1% įeina į aktyvių junginių sudėtį, likusi dalis - rezerviniuose junginiuose, daugiausia kepenyse bei blužnyje. Iš mėsos geležies pasisavinama 30%, iš grūdinių kultūrų 5-10%. Geležies pasisavinimą mažina arbata.

Geležies nauda

  • daugiausia geležies įeina į hemoglobino sudėtį, dalyvauja kraujodaros procesuose,
  • taip pat geležis įeina į daugelio fermentų sudėtį.

Esant geležies trūkumui

  • atsiranda greitas nuovargis,
  • gali varginti galvos skausmai,
  • trūkstant geležies išsivysto anemija,
  • atsiranda odos, plaukų, nagų pakitimai ir augimo sutrikimai.

Natūraliai geležis randama:

  • kepenyse,
  • inkstuose,
  • mėsą,
  • pupelėse, žirniuose,
  • paukštienoje,
  • kepenyse,
  • kiaušinio trynyje,
  • lapinėse daržovėse,
  • grybuose.


Rekomenduojama geležies paros norma

vaikamspaaugliamsmoterimsvyramsnėščiosioms ir žindančiosioms
5- 10 mg 12 - 18 mg 10 - 15 mg 10 mg 20 - 25 mg

Geležis yra vienintelis maisto komponentas, kurio trūksta Vidurio Europos gyventojams. Geležies trūksta periodiškai netenkant kraujo ( menstruacijų metu, kraujuojant iš virškinamojo trakto, dažnai esant kraujo donorais), taip pat esant padidėjusiam poreikiui nėštumo metu. Geležies trūkumas atsiranda ir neracionaliai maitinantis, vegetarams, arba vaikams, kurie geria daug karvės pieno.