Natūralus bičių produktas, kurio savybės buvo žinomos jau gilioje senovėje. Tai dervinga medžiaga, kurią bitės surenka nuo įvairių medžių (beržų, tuopų, pušų, alksnių ir gluosnių) lapų, pumpurų bei pažeistų vietų. Tokia bičių surinkta medžiaga yra praturtinta jų seilėmis bei fermentais. Tai vienas stipriausių natūralių antibiotikų, pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu.

Propoliu gydėsi actekai, senovės romėnai ir graikai. Arabai ir kinai propoliu gydė pūlinius, įsisenėjusį kosulį. Viduramžiais gydytojai jį naudojo žaizdoms dezinfekuoti, taip pat kaip vaistą, greitinantį jų gijimą ir malšinantį skausmą.

Propolis - senėjimo priešas. Įrodyta, kad viena iš organizmo senėjimo priežasčių yra jame vykstantys oksidacijos procesai. Juos gali sustabdyti antioksidantai. Antioksidacinį propolio poveikį nulemia viena iš jo sudėtyje esančių nesočiųjų riebalų rūgščių - oksideceno rūgštis.

Propolio poveikis:

• turi imuninę sistemą stimuliuojančių savybių, didina organizmo imuninių ląstelių aktyvumą, atsinaujinimą bei vystymąsi,
• skatina naudingų medžiagų pasisavinimą organizme,
• sustiprina kai kurių antibiotikų poveikį, pailgina jų veikimo laiką,
• padeda gerinti širdies ir kraujotakos sistemos funkciją, stiprina kraujo indų sieneles,
• turi antikoaguliacinių savybių,
• stiprina jungiamąjį audinį ir mažina kai kurių fermentų aktyvumą, sąlygojančių kremzlinio ir tarpląstelinio audinio irimą,
• normalizuoja prostatos ir skydliaukės funkcijas.