Sveikatos BIBLIOTEKA

Valgomasis česnakas

Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum)

Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 60 cm aukščio. Stiebas tiesus, status. Lapai plokšti, linijiški. Žiedai susikaupę skėčio pavidalo žiedyne, smulkūs. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Plačiai auginamas soduose, daržuose kaip prieskoninė daržovė. Lietuvoje taip pat auga. Česnakai raunami nuvytus augalo lapams.
Česnako reikšmingas poveikis sveikatai įrodytas tyrimais. Šis augalas buvo minimas jau Biblijoje. Jo veiksmingumą aprašė Galenas, Plinijus, Hipokratas, Dioskoridas. Luisas Pasteras 1858 metais įrodė česnako antibakterinį veikimą. Senovės Romos ir Egiptiečių kariai valgydavo česnaką, nes tikėdavo, kad jis suteikia daug jėgų ir drąsos.

Česnako teigiamas poveikis:

  • pasižymi priešmikrobinėmis, priešgrybelinėmis, priešparazitinėms savybėms, jį galima vadinti natūraliu antibiotiku,
  • valgant česnaką ar vartojant jo preparatus galima sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, ypač skrandžio,
  • sudėtyje esantis alicinas naikina Helicobacter pylori, kuris turi nemaža įtakos skrandžio ligoms,
  • česnako preparatai palčiai vartojami gydant padidėjusį kraujospūdį ir su juo susijusias ligas, kurios lemia širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimus,
  • tyrimai rodo, kad česnakas padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį,
  • išoriškai česnakas gydo pūlinius ausies ir akių gleivinės uždegimus, burnos ertmės uždegimą,
  • šviežio česnako tyrelė arba sultys gydo karpas, dedervines, egzemas ir kitas odos ligas.