Rausvažiedė ežiuolė (lot. Echinacea purpurea)

Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 1 metro aukščio. Turi vieną arba kelis stiebus, kurių viršūnėje žiedynas graižas. Žiedai gražios purpurinės spalvos. Lapai lancetiški, lygiakraščiai, šiurkščiai plaukuoti. Auginami tik plantacijose.

Ežiuolė Amerikos indėnų buvo vartojama įvairių ligų, įkandimų, žaizdų gydymui. Amerikoje medicinoje šis augalas buvo pradėtas naudoti 1887 metais, tačiau modernūs tyrimai buvo pradėti tik 1930 Vokietijoje.

Teigiamas ežiuolės poveikis:

• tyrimais įrodyta, kad ežiuolė padidina baltųjų kraujo kūnelių galimybes susidoroti su į organizmą patekusiais svetimais mikroorganizmais ir padidina T limfocitų aktyvumą, kurie yra būtini imuninei sistemai, todėl vartojama sergant lėtiniais uždegimais, po antibiotikų vartojimo, sutrikus medžiagų apykaitai,
• sudėtyje esantys fenilpropanoidai turi antibakterinį, antivirusinį poveikį,
• ežiuoleje esantis chinacinas neleidžia mikrobams prasiskverbti į sveikas ląsteles ir jas sunaikinti bei skatina fibroblastų formavimąsi, kurie yra būtini naujo sveiko audinio susidarymui, todėl ežiuolės preparatai vartojami išoriškai pagreitina žaizdų gijimą, sumažina skausmą ir patinimą įpjovimų, nudegimų vietose,
• ežiuolė nepadeda išvengti peršalimo ligų, tačiau, vartojant jos preparatai, simptomai bus lengvesni, liga trumpesnė.