Alyvuogės

Alyvmedis - alyvmedinių šeimos medis. Jo vainikas tankus, lapai odiški, ovalūs, nusmailėję, žiedai smulkūs, susitelkę šluotelinėmis kekėmis. Vaisiai - apvalūs arba ovalūs, mėsingi, tamsiai violetiniai ar juodi kaulavaisiai. Žydi gegužės-birželio, vaisiai subręsta rugsėjo-gruodžio mėnesį. Alyvuogė yra ne uoga, bet vaisius.

Jau prieš 2 500 metų jis tapo kasdieniniu maistu Senajame Egipte, Romoje. XX-ojo amžiaus pabaigoje atlikti tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai rečiau serga degeneracinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kai kurių organų vėžiu. Buvo nustatyta, kad priežastis yra tame, kad šio regiono gyventojai vartoja daug alyvuogių aliejaus.

Teigiamas alyvuogių poveikis:

• turi daug vitamino E, kuris yra vienas iš pagrindinių antioksidantų,
• alyvuogėse yra mononesočiųjų riebalų rūgščių kurios svarbios cholesterolio apykaitai ir širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikai,
• alyvuogės padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą,
• skatina šlapimo skyrimąsi, normalizuoja kvėpavimą,
• alyvuogėse gausu flavonoidų, kurie reguliuoja baltymų apykaitą, ląstelių augimą, taip pat turi antioksidacinį poveikį.