„Kalėdos – tai linksmybės prie miesto eglutės, raudona Kalėdų senio kepurė ir kalnai dovanų“, – kalba vos į penktus metus įkopęs pyplys. „Kalėdos – tai papildomos išeiginės, vyno butelis su kaimynu ir mėgstamų filmų virtinė per TV“, – išvardina šeimyninio nuobodulio kamuojamas tėtis. „Kalėdos kvepia snieguotom prieblandom, ką tik iškeptais kūčiukais ir namų jaukumu“, – šypsodamasi porina kojines mezganti senelė. „Kalėdos – tai puiki proga nudirbti visus nesuspėtus... ak, čia juk šventė mažiesiems, ne suaugusiems“, – paklaustas greitakalbe išberia užkietėjęs darboholikas.

Kalėdos sniege, Kalėdos aguonpienio puodelyje, Kalėdos ant palangės, šalia jos ir lauke. Tačiau ne kiekvienam. Kiti jų net su galingiausių vatų žibintuvėliu neatrastų.

O jei jūsų kas nors paklaustų – esate didžiausias šios šventės gerbėjas ar atsiribojęs skeptikas – ką atsakytumėte?