Ant suolelio sėdėjo dvi mergaitės. Viena apie romantiką svaičioti pradėjo vos išlipusi iš vaikystės marškinėlių. Kiekvieną pavasarį ji laukdavo, kol sužydės pasakų meilės medis. Ar verta besakyti, kad iš svajonių riterio ji tikėjosi ne ko kito, o niekada nevystančių gėlių šūsnių, niekada negęstančių nakties žvaigždžių, jausmų vandenyno be dugno ir amžinai liepsnojančių meilės laiškų, išrašytų kraujo pažadais.

Kita kantriai laukė to, dėl kurio atsisakytų šlovingos karjeros ir į pasaulį pabertų du vaikus pagal planą. Laukė to, kuriam leistų uždirbti dvigubai daugiau nei ji, ginti ir saugoti nuo pasaulio blogybių it mūro siena, sutaisyti prakiurusį vamzdį, parsigabenti iš darbo ir apdovanoti skania vakariene restorane.

Galiausiai, įvykdžius Patikrą iš didžiosios P, antroji mergaitė leis jam padovanoti dailiausią sidabrinį žiedą ir nusivesti prie altoriaus. Na, o pirmoji mergaitė ten atsidurs tik vedina pačio Stipriausio ir Lemtingiausio širdies kuždesio – juk tikrajai meilei pažinti tereikia sekundės!

Kuri iš jų esate jūs?