Stresas - tai žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia išoriniai ir vidiniai dirgikliai. Šie dirgikliai, su kuriais organizmas tarsi ginčijasi, vadinami stresoriais. Stresas yra natūrali organizmo reakcija ir į vidinį, ir į išorinį, teigiamą ir neigiamą dirginimą. Būdamas įprastiniu mūsų gyvenimo reiškiniu stresas skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą. Tačiau ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi.

Stresoriais gali būti triukšmas, šaltis, karštis, alkis, įtampa darbe, tarpasmeninių ryšių ir ateities netikrumas, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje, grupėje ir pan. Tačiau nepaisant sąlygų, kurioms esant kyla stresas, visais atvejais fiziologiškai žmogaus kūnas reaguoja vienodai.

Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau - odos ir vidaus organuose, daugiau - raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją - aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus.

Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs ir t.t.

Stresas yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, bet reikia mokėti su juo “susidraugauti”, pasirinkti tinkamą gynybos nuo streso būdą. Atsakykite į kelis klausimus ir sužinokite, ar patiriate stresą.