Prisijunkite

Prekių krepšelis

Jūsų krepšelis yra tuščias.

Apklausa

Kuriuo metų laiku daugiausia sergate?
 

Išgirskime kūno kalbą

2010-08-31

Genetikai tvirtina, kad žmogus gali gyventi net 120 metų. Nežinia, ar kada taip bus, tačiau bent jau moterys juda ta linkme – dabar jų gyvenimo trukmė gerokai ilgesnė nei vyrų.

Ir veikiausiai todėl, kad jos neabejingos savijautos pokyčiams, dažniau lankosi pas gydytojus ir atlieka sveikatos patikrinimus. Taip elgtis turėtų visi.

Svarbu pastebėti bet kokius neįprastus pojūčius bei požymius ir išsiaiškinti, kodėl jie atsirado.

Į smegenis patenka informacija, kas vyksta kiekvienoje mūsų kūno vietoje.

Jos perduoda nurodymą organizmui „kelti maištą“ ir atkreipti mūsų dėmesį, jei gresia pavojus, kad, praradę budrumą, neatsidurtume akis į akį su rimtomis sveikatos problemomis.

Turime žinoti, kad bet kuris simptomas – organizmo pagalbos šauksmas. O jį išgirsti nesunku.

Stresas

Darbe iš viršininko gavę naują sudėtingą užduotį imame nerimauti, kad mums gali nepasisekti ją atlikti. Įtampa ir skubėjimas tampa mūsų palydovais. Jaučiame susierzinimą. Darosi vis sunkiau susikaupti darbui.

Vakarais minčių griūtis neleidžia užmigti, atsikeliame nepailsėję, todėl dieną jaučiame jėgų ir energijos stygių. Norėdami pažvalėti geriame vieną puodelį po kito kavos.

Patiriant tokį stresą ilgai, kelias savaites ar net mėnesius, organizmas pajunta nemalonių išgyvenimų pasekmes ir įvairiais būdais mėgina apie tai pranešti.

Vis dažniau užklumpa galvos arba pilvo skausmas, net ima gelti stuburą. Bet tokiu atveju ne šeimos gydytojas ir ne ortopedas, o psichologas padės atsikratyti skausmų, nes jų priežastis – emocinė būsena.

O jei nenorima lankytis poliklinikoje, yra ir kita išeitis – laiku išgirsti organizmo kalbą ir užbėgti už akių ilgai trunkančiam gyvenimo kokybės pablogėjimui.

Mitybos pokyčiai

Kartais pasitaiko, kad užsinorime, pavyzdžiui, kiaulienos muštinio, nors šiaip jau mėsos nemėgstame ir teikiame pirmenybę žuviai ir vegetariškiems patiekalams.

Tokie netikėti norai nėra atsitiktiniai. Atsiradęs potraukis prie mėsos dažniausiai rodo, kad organizme trūksta geležies.

Šio elemento stoka gali tapti ir nemalonesnių požymių priežastimi: gali varginti silpnumas, mieguistumas, trūkinėti lūpų kampučiai.

Vadinasi, savo mitybą reikia paįvairinti ir daugiau valgyti produktų, kuriuose geležies ypač gausu, pvz., mėsos, galvijų kepenų, brokolių, špinatų, riešutų, arba vartoti vaistinėse parduodamus geležies preparatus.

Ženklų, kad mūsų racionas nepakankamai turtingas ir kad tai gali baigtis rimtesniais įvairių mineralinių medžiagų stygiaus sukeltais negalavimais, yra įvairių.

Akių vokų trūkčiojimas arba dažnas kojų mėšlungis naktimis – signalas, kad reikia papildyti magnio ir kalcio atsargas. Tai padaryti galima daugiau valgant grikių košės, bananų, šokolado arba vartojant specialius maisto papildus.

Lengva suprasti, kad organizmui trūksta vitamino A – prietemoje imama prasčiau matyti, atsiranda vadinamasis vištakumas.

Geras regėjimas sugrįš valgant daug morkų, kepenėlių patiekalų, mėlynių, brokolių arba geriant vitamino A preparatus.

Užsitęsęs vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas gali sukelti sunkias ligas, todėl įtariant, kad šių elementų nepakanka, reikia kreiptis į gydytoją, jis, atlikęs išsamius medicininius tyrimus, pasakys, ką daryti.

Įspėjimai

Į darbą dažniausiai važiuojame automobiliu arba visuomeniniu transportu ir visas aštuonias valandas praleidžiame sėdėdami prie kompiuterio.

Grįžę namo vaikštome tik tiek, kiek reikia ruošiant vakarienę, ir nuo šaldytuvo prie televizoriaus. Visaverčiu judėjimu to, žinoma, negalima pavadinti.

Vis dėlto jaučiame kojų sunkumą, lyg jos būtų akmeninės, ir skausmą. Kai kuriais atvejais ant blauzdų net galima pastebėti raudonas „žvaigždutes“ – vadinasi, trūkinėja kojų kraujagyslės.

Numoti ranka į šį pavojaus signalą jokiu būdu nevalia, nes jis rodo, kad gresia venų kraujotakos nepakankamumas, o jo pasekmė trombozė kelia pavojų gyvybei.

Minėti simptomai turėtų paskatinti kuo greičiau kreiptis į medikus. Pasirodžius ligos požymiams delsti negalima.

Laiku pradėjus gydymą, ėmusis profilaktikos priemonių ir pakeitus gyvenimo būdą aktyvesniu ligos vystymąsi pavyksta sustabdyti.

www.sekunde.lt

 

Peržiūros: 432